Gretė Kelpšaitė
2024-06-11
Laba diena,
klausau antrojo Jūsų seminaro. Pirmasis buvo apie pokyčius gyvenime: jo beklausydama suvokiau, kad kaip tik šiuo metu ir įgyvendinu nemenkus pokyčius, tik to neįsivardinau kaip pokyčių (nors likau dirbti darbovietėje pagal pirmąją specialybę, tačiau taip pat šį rudenį įstojau į antrą bakalaurą, įgyti kitai kvalifikacijai, kad galėčiau dirbti kitą darbą).
Dabartinėje darbovietėje dirbu trečius metus. Ir, realiai, reguliariai (tikrai dažnai , nuo pat pirmų dienų) vis keliu klausimą: kas mane čia laiko? Atsakymas būna apie išorines motyvacijos priemones (pvz., labai arti namų ir pan.). Kai darbas tiesiogiai susijęs su klientais (tėvai, vaikai) - tai dažniausiai patiriu pasitenkinimą darbu. Tačiau kalbant apie bendradarbiavimą su kolegomis (pedagogai, administracija) - didžiąją laiko dalį patiriu vien nusivylimus, neigiamas emocijas dėl kolegų nepagarbaus, nedraugiško, emociškai nebrandaus bendravimo (pvz., gali apšaukti, viduryje pokalbio apsisukti ir nueiti...). Kai kurie